|
Parašė
|
|
2011 liepos 28 |
Piršlys gali būti apsirengęs juokingai, pvz.: gėlėti iki kelių šortai ar panašiai. Skaito testamentą, kuris yra surašytas ant popieriaus. Testamentas čia.
Esu dar jaunas ir toks nekaltas kaip avinėlis, nepatyręs ir kuklus.
Nesu dar nė vienai mergai kailio kaip reikiant nudyręs, bet, dėja, jau skaičiuojami paskutiniai mano trumpo gyvenimo mirksniai.
Kaltinamas būtais ir nebūtais dalykais, nors blogo niekam nelinkėjau.
Ne vieną porą sutuokiau, suguldžiau.
Todėl noriu palikti šiokį tokį palikimą,
kad nors kas minėtų vargšą piršlį.
Gyvenau teisingai, nekaltai, santūriai.
Buvau kuklus mergelių nuodėmklausys, guodėjas.
Velnio pagundoms atsparus, angeliškai švelnus lyg katinėlis, visad murkiantis į ausį tyliai...
- Tad mergelėms, našlėms ir visoms kitoms prisiminimui palieku brangiausią savo daiktą, kuris neleis liūdėti, ūpą kels.
- Šį daiktą paprastai aš vadinu LINKSMAKOČIU.
- Liežuvį, kuris gelbėjo lyg šiol mane, palikit kaimo pletkiorkom, kad ilgiau minėtų ir pletkintų apie vargšo piršlio galą...
ir t.t.
Prašau palaidoti mane garbingai, įdėkit kokį puslitrį ar litrą, alaus bačką. Užkandai nepagailėkite dešrų, vyniotinių, pridėkit paltį lašinių.
Sudie, pasauli pilnas, net sklidinas, pagundų, vilionių ir nuodėmių.
Jei pažystate visus svečius, tai galite įvardyti vardais, kam, ka paliekate.
|
|
Atnaujinta 2011 liepos 28 |
